vištiškas

vìštiškas, -a adj. (1) NdŽ; Ser 1. būdingas vištai: Kai pavargsta – pasiilsi [višta] atsitūpusi, užmerkusi savo vištiškas akis pasnaudžia rš. 2. prk. prastas, menkas: Kokia ten galva, jei teturi vištišką protą J.Avyž.

vìštiškai adv. NdŽ: Vìštiškai sugiedojo bobelės Lk. Visa gryčia sudunda palankiu, prietelingu atsakymu; vyrai širšūniškai, drūtai, senelė vištiškai, laibai, bet aiškiai Vaižg.